- vienšakis
- vienšãkis, -ė adj. (2) NdŽ, KŽ 1. su viena stiebo atauga, šaka: Medis vienšakis, kurs vienstiebis J. 2. su viena rago atšaka: Rudenį jam (stirniukui) ėmė kaltis ragučiai, iš pradžių trumpi, vienšakiai T.Ivan. ║ su vienu smaigaliu: Meškerės kabliukai yra vienšakiai ir daugiašakiai sp. 3. viengubas, nesuktas: Atvarslai vienšãkiai yr pigesni – dirbant mažiau darbo už dvišakius Rt.
Dictionary of the Lithuanian Language.